Bičių vaško žvakės – gyva šviesa, gimusi iš gamtos

Du aukso atspalviai. Viena bičių išmintis.

Šviesusis atakučių vaškas – švelnus, tyras, medaus aromato prisodrintas bičių kūrinys.

Tamsusis korių vaškas – sodrus, gintarinis, savyje išsaugojęs avilio šilumą, brandą ir bičių gyvenimo pėdsakus.

Abu vaškai natūralūs, be papildomų priedų, iš avilių, kuriuose, bitininko teigimu, nenaudoti vaistai.

Žvakės, kurios kalba ne žodžiais, o šviesa

Iš šio vaško pagamintos žvakės dega šilta, gyva, auksine liepsna.

Tinkamai pagamintos, su priderintu dagčiu ir saugomos nuo skersvėjų, jos dega ramiai, be pastebimo spragsėjimo ir suodijimo.

Jų nereikia papildomai kvėpinti. Pats bičių vaškas dovanoja subtilų medaus, korių, propolio ir vasaros pievų aromatą.

Tai kvapas, kuris ne užgožia, o apkabina.

Jis kviečia nurimti, įsiklausyti į save, prisiminti gamtos ritmą ir pajusti paprastumo išmintį.

Trys gyvosios šviesos sluoksniai

Kūnas – šiluma ir jaukumas.

Natūrali žvakės šviesa ir švelnus vaško aromatas sukuria jaukią aplinką poilsiui, ramiam vakarui ar susikaupimui.

Energija – ramus liepsnos tekėjimas.

Liepsna simbolizuoja virsmą. Kietas vaškas virsta šviesa ir šiluma, tarytum atiduodamas tai, ką bitės sukaupė savo darbu.

Sąmonė – išmintis tyloje.

Stebint žvakės liepsną, atsiranda erdvės tylai, vidiniam pokalbiui, dėkingumui ir suvokimui.

Tai ne vien šviesos šaltinis. Tai simbolinis ryšys tarp žiedo, bitės, žmogaus ir ugnies.

Bičių dovana žmogui

Kiekviename vaško gabalėlyje – tūkstančiai bičių judesių, žiedų pasaulis, saulės šiluma ir avilio gyvenimas.

O kiekvienoje iš jo pagamintoje žvakėje – galimybė visa tai pajusti.

Kai uždegi natūralaus bičių vaško žvakę, uždegi ne tik dagtį. Uždegi mažą dalelę vasaros, kuri net žiemą gali pripildyti namus šilumos.

Iš žiedo – į medų. Iš bitės – į vašką. Iš vaško – į šviesą. Iš šviesos – į žmogaus ramybę.

Bičių vaškas – gamtos atmintis, įžiebta liepsnoje.